Kalendorius

Dior in Moscow

Spektaklyje tiriama „tranzitine“ vadinamos trisdešimtmečių keturiasdešimtmečių moterų, gyvenančių post-sovietinėje erdvėje, karta ir jos pasirinkimai.

1959 m. į Maskvą buvo atvykę prancūzų mados namų „Dior“ manekenės. Anuometinė šių mados namų kryptis, pabrėžusi funkcionalumą, puikiai papildė sovietinę filosofiją, teigusią, kad menas turi tarnauti realybei. Tačiau realios sovietinės kasdienybės kontekste prancūzų manekenės atrodė tarsi skrybėlėtos ateivės – tokios jos ir išliko fotografo Howardo Sochureko nuotraukose žurnalui „Life“. Šiose nuotraukose puikiai atsispindi sovietinės ir vakarietiškos realybių susidūrimas, gal todėl jos įkvėpė choreografę Agniją Šeiko ir dramaturgę Ingridą Gerbutavičiūtę posovietinės erdvės moterų tapatybės paieškoms.

Šokio spektaklyje „Dior in Moscow“ susidūrus praeities atsiminimams ir dabarties realijoms, analizuojama šiuolaikinės, brandžios moters tapatybė ir ją formuojančios aplinkybės. Kurdamos spektaklį „Dior in Moscow“ spektaklio autorės rėmėsi Dr. Anetos Pavlenko moksline studija „Socialinės ir ekonominės sąlygos bei diskursyvus moterų iš postsovietinių šalių tapatumo aiškinimas“ ir specialiai surinktais interviu su Čekijoje ir Lietuvoje gyvenančiomis vyresnio amžiaus moterimis. Tad spektaklio dramaturgijoje susipina autentiškos moterų istorijos, mokslinė literatūra, asmeninės kūrėjų patirtys ir fikcija, o pasirinkta įtrauki spektaklio forma kuria glaudų ryšį su publika.

Spektakliui „Dior in Moscow“ originalų muzikinį takelį sukūrė „Auksinio scenos kryžiaus laureatas“ kompozitorius Antanas Jasenka, o video koliažą – 2011 m. tarptautinio „Essl“ meno apdovanojimo laureatė, bulgarų menininkė Albena Baeva. Spektaklis rodytas festivaliuose Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.

Spauda apie spektaklį

„Pasakojimą papildantys nežymūs judesiai čia pat virsta choreografine kompozicija, tekstas nepastebimai tampa judesiu, ir šis virsmas kartojasi. Taip iš įvairių pasakojimų nuotrupų, atpažįstamų, nejaukių reakcijų ir kitų smulkmenų dėliojama specifinė moters tapatybės mozaika.“

Goda Dapšytė. Dior in Moscow. 370, 2017 kovas.

Koncepcijos autorės ir choreografės:
Agnija Šeiko, Ingrida Gerbutavičiūtė
Atlikėjos:
Agnija Šeiko, Inga Kuznecova / Ingrida Gerbutavičiūtė
Kompozitorius:
Antanas Jasenka
Scenografė:
Sigita Šimkūnaitė
Video menininkė:
Albena Baeva
Šviesų dailininkas:
Povilas Laurinaitis
Prodiuserė:
Goda Giedraitytė
Premjera:
2016
Trukmė:
60 min

Gruodis 2019

Pamirštos princesės

20 gruodžio, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Šokio katedra, Klaipėda

Vietų rezervacija naudojantis „Kultūros pasu“