Šis naujas choreografo Maciej Kuźmiński darbas, sukurtas bendradarbiaujant su režisieriumi Paulu Bargetto, įtraukia į egzistencinę artimos ir tolimos ateities meditaciją, sapno logiką ir begalybę. Balansuodamas tarp scenos ir vaizduojamojo meno, kūrinys užburia tarsi veidrodžių kambarys, sutvertas iš vidinių, begalinių savasties šukių, kuriame mirties ir suvokimo ribų peržengimas tampa aukščiausiu egzistavimo tikslu. Įkvėptas Michelio Houellebecqo mokslinės fantastikos ir Gilles Deleuze’o filosofinių raštų, šokio spektaklis paliečia transhumanizmo, evoliucijos ir genetinės atminties temas.