Šokio spektaklis „Pareiškiu – Brandir“ – tai asmeniška nepriklausomybės deklaracija istorinių įvykių kontekste.
Šis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirtas šokio spektaklis toli gražu neprimena istorinės kronikos. Žinomo prancūzų choreografo Albano Richardo kartu su choreografe Agnija Šeiko bei prancūzų ir lietuvių šokėjais sukurtas spektaklis labiau primena manifestą ar deklaraciją. Spektaklyje „Pareiškiu – Brandir“ žiūrovai gali iš labai arti pažvelgti į individo ir kartu visos tautos besąlygišką siekį būti savimi ir laikytis savų, o ne primestų nuostatų ir vertybių. Atsistoti ir garsiai pasakyti – „žiūrėkite, koks aš esu“ reikalauja drąsos ir laisvės pojūčio, o stebėti tokį asmenybės, bendruomenės ar net tautos manifestą visada yra jaudinantis ir įkvepiantis įvykis.
Tai jau antrasis prancūzų šokėjų trupės bei Šeiko šokio teatro bendras darbas, kuris ne tik nagrinėja bendražmogiškas problemas, bet ir pažymi glaudų Prancūzijos ambasados, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Klaipėdos miesto bendradarbiavimą.
Spauda apie spektaklį
„Choreografinis kūrinio dėmuo susijęs su retkarčiais aikštelės viduryje eksponuojamais atskirų šokėjų judesiais, kurie, sulėtinti, leidžia geriau suvokti šokėjo kūno kalbą ir paties judesio esmę.“
Helmutas Šabasevičius. Nuo istorijos iki savirealizacijos. 7 Meno dienos, 2018 11 30.
„Šis šimtmečiui skirtas choreografinis pareiškimas su istorija turi itin eskiziškas, tačiau gyvas sąsajas. Šalies ir visuomenės nepriklausomybės ir laisvės klausimai čia spendžiami per individualizuotą itin skirtingų kūnų judėjimą erdvėje ir autentiškų, asmeniškų pasakojimų intarpus.“
Goda Dapšytė. Pareiškiu – Brandir. 370